O sako, jog stebuklų nebuna! Už pataikymą nuo vidurio aikštės – mokslo stipendija dukrai (y)




Anekdotas 😀
Kukliam tokiam žmogeliui nusibodo, kad jį žmona vis varinėja. Nuėjo pas psichologą patarimo. Tas jam davė knygutę apie pasitikėjimą savimi pasiskaityti.
Žmogelis grįždamas namo ir spėjo ją perskaityti. Grįžo. Įsiveržė į butą, įsakmiai nukreipė rodomąjį pirštą žmonai į veidą ir sako:
– Nuo šiol noriu, jog žinotum, kad aš esu šeimininkas šiuose namuose ir mano žodis yra įstatymas! Noriu, kad šiandien paruoštum prašmatnią vakarienę ir po to tikiuosi skanaus deserto. Paskui paruoši man karštą vonią, kad aš galėčiau atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos. O kai aš išsimaudysiu, spėk kas mane aprengs ir sušukuos?
– Laidotuvių biuro darbuotojas?

Anekdotas 😀 Kartą numirė vienas inžinierius ir pakliuvo į pragarą. Po kiek laiko, nusprendęs, kad pragaras, švelniai tariant, nekomfortiškas, užsiėmė veikla: ėmė organizuoti velnius ir kitus mirusiuosius, įrengė vėdinimą, apšvietimą, padorius klozetus, liftus, eskalatorius, kondicionierius...…
Anekdotas 😀 Vienas žmogelis taip nekentė savo žmonos katino, kad nutarė juo atsikratyti. Taigi kartą po darbo jis paėmė vargšą gyvūnėlį, nuvežė į miesto centrą ir paliko. Na, grįžta žmogelis visas laimingas, įeina pro duris…

 






Anekdotas 😀 Kartą numirė vienas inžinierius ir pakliuvo į pragarą. Po kiek laiko, nusprendęs, kad pragaras, švelniai tariant, nekomfortiškas, užsiėmė veikla: ėmė organizuoti velnius ir kitus mirusiuosius, įrengė vėdinimą, apšvietimą, padorius klozetus, liftus, eskalatorius, kondicionierius...…
Anekdotas 😀 Vienas žmogelis taip nekentė savo žmonos katino, kad nutarė juo atsikratyti. Taigi kartą po darbo jis paėmė vargšą gyvūnėlį, nuvežė į miesto centrą ir paliko. Na, grįžta žmogelis visas laimingas, įeina pro duris…


1,388  


Charged



Back to Top ↑