Elektros kainos Lenkijoje – ypatingai mažos: kodėl šiuo keliu neseka ir Lietuva?




Elektros ir dujų kainoms šovus į kosmines aukštumas, visi ėmė laužyti galvas – kaip išgyvensime šį rudenį ir žiemą? Lietuvos Vyriausybė kol kas konkretaus plano dar nepateikė, o štai didesnės Europos šalys savo gyventojus apipila kompensacijomis. Ypač glumina Lenkijos pavyzdys – čia kilovatvalandė žmonėms tekainuoja vos 10 euro centų! Šio vakaro TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ pakvies ieškoti atsakymų, kodėl mūsų šalis negalėtų pasekti tokiu pat pavyzdžiu.

Konkretaus plano, kaip reikės išgyventi energetinį cunamį, Lietuvos ministrai ir valdantieji kol kas dar nepristato. Savo ruožtu dauguma ekonomistų tikina, kad visiems kompensacijomis reikėtų nesimėtyti ir padėti tik vargingiau gyvenantiems. Tuo tarpu Lenkijos pavyzdį matydami Lietuvos verslininkai netgi svarsto persikelti dirbti į Lenkiją.

Prezidentūra siūlo įšaldyti elektros kainą ties 24 centų riba, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė šiuose pasisakymuose nemato didelės vertės. Pasak jos, biudžeto rengimas yra Vyriausybės atsakomybė, ministrų kabinetas jį ruošia atsakingai, o kai jis paruoštas, tada…



Apie tai, kaip Lietuvos politikai padės žmonėms išgyventi kainų krizę, kodėl Lietuvoje, kaip Lenkijoje, elektra negalėtų atsieiti po 10 euro centų, ir ar reikia Vyriausybei išdalinti milijardus kompensacijoms, šį vakarą diskutuos buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis ir ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Anot N. Mačiulio, visoje Europoje elektros kainos yra milžiniškos, Lenkija – ne išimtis. „Lenkija galbūt turi šiek tiek saugesnę padėtį nei Lietuva, nes pasigamina daugiau elektros energijos, o ypač – iš anglies. Tačiau rinkos kaina ten taip pat yra ne 10 ir ne 15 centų, o kelis kartus didesnė. Tiesiog Vyriausybė yra priėmusi sprendimus tas kainas gyventojams kompensuoti. Tai reiškia, kad iš biudžeto lėšų, iš visų mokesčių mokėtojų pinigų kompensuoja ir įšaldo kainas. O jei biudžete tų lėšų neužtenka, tada jie skolinasi – tą, tiesa, ir daro“, – aiškins priežastį jis.

Tačiau girti tokio lenkų sprendimo N. Mačiulis laidoje neskubės. Anot jo, tai, anksčiau ar vėliau, sugrįš bumerangu. „Vyriausybė labai stengiasi parodyti, kad gali daug duoti. Bet tokiems poreikiams jie skolinasi milžiniškas sumas, o šiuos pinigus grąžinti reikės tiems patiems mokesčių mokėtojams. Visuomet, kai kalbame apie pagalbą, ji turi būti protinga. Reikia žinoti, kad yra alternatyvieji kaštai – jei pasiskolini ir visus milijardus nukreipi tik į elektros kainos sumažinimą, mažiau pinigų lieka, pavyzdžiui, mokytojų ir gydytojų atlyginimams kelti“, – vardins N. Mačiulis.

Anot ekonomisto, lenkų pasirinkta elektros kaina yra labai toli nuo rinkos kainos – to nepamatysime nė vienoje kitoje Europos Sąjungos šalyje. Ekonomistas laidoje tikins, kad dėl šios priežasties toks lenkų pasirinktas kelias nėra visiškai atsakingas: „Daugelis ES valstybių nustato lubas, kiek tos naštos perkelti vartotojams. To skausmo turi kažkiek būti, jog gyventojai ir įmonės pačios ieškotų būdų, kaip didinti savo energijos vartojimo efektyvumą, kaip sutaupyti, kaip energijos nešvaistyti.“

Tuo tarpu S. Skvernelis tikins, kad nepaisant to, jog sprendimas mažinti kainas yra priimami ne Lietuvoje, o Briuselyje, mūsų valdžia nedaro savo namų darbų šalies viduje.

„Dabar yra du – Vokietijos ir Čekijos – pasiūlymai. Jei bus pritarta Vokietijos pasiūlymui, mums bus didžiulė tragedija – kainos nė kiek nesumažės. O jei būtų įgyvendintas Čekijos pasiūlymas, elektros kaina iki 2 kartų mums galėtų sumažėti tą pačią akimirką. Reikia burti koalicijas, važinėti po sostines, dirbti Briuselyje ir lygiagrečiai priimti sprendimus Lietuvoje. O Lietuvoje sprendimai galimi tik vieni – kaip amortizuoti ir kompensuoti tiek verslui, tiek gyventojams išaugusias elektros kainas“, – tikins laidoje jis.

Toks vėlavimas priimti sprendimus šalies viduje, anot S. Skvernelio, ypatingą žalą daro verslui. „Mūsų verslas tampa nekonkurencingu, nes tu negali konkuruoti su kaimyninėmis valstybėmis, jei toje pačioje Lenkijoje tiek gyventojams, tiek ir verslui, manau, kainodara yra visai kitokia. Mes prarasime rinkas, konkurencingumą, o visa tai atgauti prireiks ne metų ir ne pusmečio. Reikės kelių ar keliolikos metų, kad mes ir vėl galėtume atsidurti ten, būti konkurencingiausia valstybe šiame regione ir pritraukti investicijas. Tas nieko nedarymas arba pasakymas verslui, kad valstybė nieko nepadarys, kad palengvintų naštą, tiesiog baugina“, – teigs laidoje S. Skvernelis.

Tad kokie sprendimai turėtų būti priimami jau dabar, kad liktume kuo mažiau „nudegę“?

Prezidentūra siūlo įšaldyti elektros kainą ties 24 centų riba, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė šiuose pasisakymuose nemato didelės vertės. Pasak jos, biudžeto rengimas yra Vyriausybės atsakomybė, ministrų kabinetas jį ruošia atsakingai, o kai jis paruoštas, tada…



85  




Back to Top ↑