Kodėl taip yra – kuo daugiau darai gero, tuo blogiau su tavimi elgiamasi?




Jeigu jūs iš prigimties esate geras žmogus, tai, turbūt, jums žinoma Auksinė taisyklė: „Nedaryk gero – neatmokės piktu“. Deja, ji veikia neveik visada, bet kodėl gi taip nutinka? Jei jūs bent kartą esate sau uždavę šį klausimą, abai rekomenduoju perskaityti šią pasakėčią. Joje jūs rasite atsakymą, o svarbiausia, suprasite, kaip gyventi su pasaulio neteisybe.

Kartą pas seną išminčių pasibeldė jauna nepažįstamoji, ir, pasisriūbaudama ašaromis, papasakojo savo istoriją.

– Aš nežinau, kaip man toliau gyventi…- drebančiu balsu pasakė ji. – Visą gyvenimą aš elgiausi su žmonėmis taip, kaip norėjau, kad jie elgtųsi su manimi, buvau nuoširdi ir atverdavau sielą… Pagal galimybes aš stengiausi daryti jiems gera, nieko nelaukdama mainais, padėjau, kuo galėjau. Aš iš tiesų dariau viską, neprašydama padėkos, bet mainais gaudavau pyktį ir patyčias. Man skaudu, ir aš tiesiog pavargau… Prašau, pasakykite, ką man daryti?

 

 

Išminčius kantriai jos išklausė ir davė patarimą:

— Nusirenk visiškai nuogai ir taip praeik miesto gatvėmis, – ramiai pasakė jis.

– Atleiskite, bet aš dar iki to nenusiritau… Jūs, turbūt, išprotėjote, arba juokaujate! Jei aš taip padaryčiau, nebežinau, ko sulaukčiau nuo praeivių… Dar kas išprievartaus, ar išniekins mane…

Išminčius staiga atsistojo, atvėrė duris ir pastatė ant stalo veidrodį.

– Tu gėdijiesi išeiti į gatvę nuoga, bet kažkodėl visai nesigėdiji eiti per pasaulį, apnuoginusi sielą, atvėrusi ją iki galo, kaip tos durys dabar. Tu įleidi ten visus, kas tik netingi. Tavo siela – tai veidrodis, būtent todėl visi mes matom savo atspindį kituose. Jų sielos pilnos pykčio ir nuodėmių – būtent tokį baisų vaizdą jie ir mato, kai pažvelgia į tavo švarią sielą. Jie neturi drąsos ir jėgų, kad pripažintų, kad tu esi geresnė už juos, ir patiems pasikeisti. Deja, tai skirta tik tikrai drąsiems žmonėms…

– Ką gi man daryti? Kaip man pakeisti situaciją, jei nuo manęs niekas nepriklauso?— paklausė gražuolė.

– Nagi, eime su manim, aš taukai ką parodysiu…Pažvelk, tai mano sodas. Štai jau daugelį metų aš laistau šias nematyto grožio gėles ir rūpinuosi jomis. Tiesiai prisipažinsiu, aš nė karto nemačiau, kaip skleidžiasi šių gėlių pumpurai. Viskas, ką man teko matyti – tai nuostabios išsiskleidusios gėlės, kurios vilioja savo grožiu ir puikiu aromatu.

Vaike, mokykis iš gamtos. Pažvelk į šias puikias gėles ir daryk, kaip jos, – atverk savo širdį žmonėms labai atsargiai, kad to niekas net nepastebėtų. Atverk sielą geriems žmonėms. Atsitrauk nuo tų, kurie nuskina tavo lapelius, meta po kojomis ir mindo. Toms piktžolėms toli iki tavęs, ir tu jiems niekuo nepadėsi. Tavyje jie matys tik bjaurų savo atvaizdą.

  Įžymus biologas ir Nobelio premijos laureatas Ilja Mečnikovas 1908 metais savo straipsnyje „Keletas žodžių apie rūgštų pieną“ pateikė nenuginčijamus įrodymus, kad rūgštaus pieno produktai prailgina gyvenimo trukmę. Be jokios abejonės, kefyro vartojimas nėra panacėja,…
Santykiuose reikia vertinti vienas kitą. Kodėl išyra šeimos? Juk vestuvių metu priešais altorių visada (arba beveik visada) stovi du mylintys žmonės, nuoširdžiai pasiruošę gyventi meilėje ir santarvėje. Tačiau meilė yra toks dalykas, kurio neįpilsi į…
  Įžymus biologas ir Nobelio premijos laureatas Ilja Mečnikovas 1908 metais savo straipsnyje „Keletas žodžių apie rūgštų pieną“ pateikė nenuginčijamus įrodymus, kad rūgštaus pieno produktai prailgina gyvenimo trukmę. Be jokios abejonės, kefyro vartojimas nėra panacėja,…
Santykiuose reikia vertinti vienas kitą. Kodėl išyra šeimos? Juk vestuvių metu priešais altorių visada (arba beveik visada) stovi du mylintys žmonės, nuoširdžiai pasiruošę gyventi meilėje ir santarvėje. Tačiau meilė yra toks dalykas, kurio neįpilsi į…


1,937  


Charged



Back to Top ↑