Tam, jog išgelbėti apleistą šunį, reikėjo pašalinti visą negyvą odą ;/




Anekdotas 😀
Šeimynėlė iš pačio užkampiausio kaimo pirmą kartą gyvenime Kalėdų proga susiruošė į miestą. Ir ne į bet kokį, o į pačią sostinę. Ir ne bet kur, o į patį didžiausią prekybos centrą. Atsigavę po pirmo šoko nuo visų grožybių ir gėrybių, jie patraukė per prekybos sales. Mama iš karto dingo tarp lentynų, o tėvas su savo trimis sūnumis nuėjo šiaip pasižvalgyti. Netrukus jie pastebėjo, kaip prie vienų durų priėjo stora sena bobulytė, paspaudė mygtuką ir durys prasivėrė. Viduje buvo mažulytis kambarėlis be jokių langų ir kitų durų. Kai durys vėl užsidarė, virš jų ant sienos sumirksėjo skaičiukai nuo vieno iki devynių ir po kiek laiko atgal iki vieno. Durys vėl prasiskyrė, ir vyrų apatiniai žandikauliai iš nuostabos nusileido iki pat krūtinės. Iš to kambariuko išėjo stulbinančio grožio mergina, metė niekingą žvilgsnį į apstulbusius kaimiečius ir nuskubėjo į prekybos salę. Tėvas drebančia ranka sugriebė vyriausiojo sūnaus petį ir sukomandavo:
– Vesk čia mamą! Ir Greitai!!

Anekdotas 😀 Gyveno kartą tolimame tolimame iškyšulyje žmogelis. jis buvo švyturio - prižiūrėtojas, švyturyje ir gyveno, vakarais uždegdavo šviesą bokšto - viršuje, rytais užgesindavo. - Ir štai vieną naktį siaučia baisi audra: žaibuoja, bangos milžiniškos...…
Anekdotas 😀 Tai va, einu aš kartą mišku namo, žiūriu - varlytei koją rąstelis prispaudė, ta vargšė stengias ištrūkt. Aš priėjau, pakėliau rąstelį ir išlaisvinau ją. Staiga ji man ir taria žmogaus balsu: - Ačiū…





Anekdotas 😀 Gyveno kartą tolimame tolimame iškyšulyje žmogelis. jis buvo švyturio - prižiūrėtojas, švyturyje ir gyveno, vakarais uždegdavo šviesą bokšto - viršuje, rytais užgesindavo. - Ir štai vieną naktį siaučia baisi audra: žaibuoja, bangos milžiniškos...…
Anekdotas 😀 Tai va, einu aš kartą mišku namo, žiūriu - varlytei koją rąstelis prispaudė, ta vargšė stengias ištrūkt. Aš priėjau, pakėliau rąstelį ir išlaisvinau ją. Staiga ji man ir taria žmogaus balsu: - Ačiū…


7,557  


Charged



Back to Top ↑